lt en

CB radio

CB (kitaip Civilinė Banga, angl. Citizen Band) yra specialių leidimų nereikalaujantis radijo ryšys, veikiantis 27MHz ruože, skirtas žmonėms bendrauti tarpusavyje. Kelyje šis ryšys įgalina vairuotojus keistis informacija apie kamščius, avarijas ir kitus... nesklandumus. Paprastai CB radijo stotelės būna su 1- 4W galingumo stiprintuvu. Tradiciškai šios stotys turi 40 kanalų (gali būti daugiau, tai priklauso nuo gamintojo ir stotelės modelio).

 

Antenų būna visokių - tvirtinamų stacionariai (gręžiant skylę stoge) arba su magnetiniu padu ('“magnetinės”), ilgesnių, trumpesnių. Stacionari labiau orientuota retai keičiant automobilius arba norint užsitikrinti geresnį ryšį. “Magnetinės” — su didoku padu, prilipdomu prie stogo. Tai geriausias variantas, nenorint gręžti automobilio kėbulo, ar sukti, tačiau yra dar vienas kompromisas - kronšteinai, jis pats prisukamas prie automobilio, o prie jo tvirtinasi įgręžiama antena. Kuo antena aukščiau ir ilgesnė, tuo tolimesniu atstumu galite susikalbėti. Nepamirškite, kad kokybišką ryšį ir didesni bendravimo atstuma lemia ne tik jūsų įranga, bet ir pašnekovo.

 

Realus atstumas tarp dviejų automobilių: prastu oru ~4 km, geru oru ~10 km, lygiam kely ~15 km, mieste gali kristi ir iki 3 km.
Taigi CB ryšys labai reaguoja į oro sąlygas - saulės aktyvumą, debesuotumą ir pan. Todėl CB radijo stotelės nėra paplitę Skandinavijoje, kur kalnuota ir orai tokie ugrofiniški, bet labai mėgiamos Vokietijoje, ir t.t. į Vakarus.


Kanalai — standartiškai kanalai keičiasi kas 10 kHz — nuo pvz 26,965 MHz iki 27,405 MHz. Bet — vėlgi tos įdomios tradicijos — “fūros” paprastai naudojasi “pusiniais”, arba dar vadinamais “nuliniais” kanalais, kai dažnis “pastumiamas” per 5kHz ir tada kanalai vėl keičiasi kas 10 kHz. Dėl to norint girdėti visus, kalbančius tuose “pusiniuose” kanaluose, gali tekti į cb radijo stotelę sumontuoti papildomą įrangą, priimančią tokius MHz variantus (taip vadinamos “puselės”).
Lietuvių “fūros” kalba 12 kanalu AM, latvių 13 AM, lenkų 28 AM. Visos su “pusiniais” kanalais.
Mikriukai (Kaune) kalba FM ruože ir naudoja įvairius kanalus. Kauno vairuotojai ir megėjai naudojasi FM 19 kanalu.
28 FM vakarais nuo 20 val. visuose miestuose (bei šalyse) kalba radiomėgėjai. Tai nerašytas standartas.
Labai įdomu nuvažiavus į kitą miestą įsijungti cb radijo stotelę ir pasiklausyti, kas ten ką veikia. Pvz. važiuojant į Palangą, Kretingoj CB radijo įranga vis dar naudojasi taksi (nors komerciniams tikslams CB ryšys yra uždraustas).
Beje, Su CB radijo stotele nesigirdi nei taksi, nei policijos, nei greitosios, nei kitu spec. tarnybų, nes jie kalba aukštesniam diapazone - nuo 120 iki 470MHz arba naudoja skaitmenini signalą.

 


Dažniausiai perkant stotelę ir antena bandome pataupyti (bent jau pirmą kartą perkant), viskas yra suprantama, nes gera įranga ne tiek mažai ir kainuoja. Tad mūsų patarimas norint pataupyti būtu toks: taupykite stotelei, tačiau ne antenai, vistik jei antena nepagaus signalo ir jūsų pašnekovų, nepadės kad ir brangiausia 'auksinė' stotelė. Kaip palyginimui galime pasakyti, kad tikrai nėra logiška pirkti brangu LCD ar plazminį televizorių, o ant stogo išsikelti grėblį, tad geriau priešingybė ir pradėti nuo geros antenos.

Kas yra bangos dažnis ir ilgis?
Radijo bangos dažnis – tai ciklų skaičius per vieną sekundę. Kuo didesnis vieno ciklo laikas, tuo didesnis bangos ilgis ir tuo žemesnis dažnis. Ir atvirkščiai. Dažnis matuojamas hercais (Hz).
Kadangi radijo bangos dažnis yra labai didelis, jis paprastai matuojamas tūkstančiais hercų (kilohercais, kHz) ir milijonais hercų (megahercais, MHz).
Sakykime dažnį 27,185 MHz galime pasakyti taip: 27 megahercai ir 185 kilohercai.

Bangos ilgis – atstumas nuo vienos iki kitos bangos viršūnės (t.y. dviejų vienodos fazės taškų). Tai yra atstumas kurį nukeliauja banga atlikdama vieną svyravimą. Bangos ilgis visada matuojamas metrais.
Bangos ilgį galime apskaičiuoti žinant šviesos greitį (300 000 km/s) ir bangos dažnį.
Sakykime norime apskaičiuoti 27,185 Mhz dažnio bangos ilgį: λ = 300000 / 27185 = 11m


Kas yra AM, FM?
Radijo siųstuvuose garsiniai signalai moduliuoja stoties transliuojamą nešančiąją bangą (nešlį). (Kitaip sakant žemo dažnio garso signalą prikabinima prie aukšto dažnio radijo bangų). Praktikoje sakant „tik nešančioji“ norima pasakyti, jog matomas tiks stoties siunčiamas signalas ir tyla. Jei sakoma „tyli moduliacija“ - reiškia tyliai kalbate.

Dažniausiai naudojamos dvi moduliacijos rūšys: amplitudinė moduliacija (AM) ir dažninė moduliacija (FM).
AM atveju kinta radijo bangos amplitudė (nešančiosios aukštis).
FM atveju keičiamas bangos dažnis (atstumas tarp bangų nešančiojoje). Ši moduliacijos rūšis tarsi apsaugota nuo išorinių trukdžių, taip pat turi daug geresnį dinaminį diapozoną.

 

Kas yra EU/EC (penketukai) ir PL (nuliukai)?
Tai yra standartai, nurodantys kuriuo dažnių diapazonu, kokia moduliacija ir kokiu galingumu radijo stotelė dirbs.
Dėl moduliacijos atsiranda dažnio svyravimai, vadinami deviacija (CB tai yra 5kHz). Deviacijos svyravimo plotis į abi puses nuo centrinio dažnio vadinamas kanalo pločiu – CB kanalo plotis 10kHz. Būtent 10 kHz skirtumo reikia tam, kad negirdėtume kitame artimame kanale dirbančių kolegų.

EU/EC standarto pirmojo kanalo centrinis dažnis - 26,965 MHz, paskutiniojo - 27,405 MHz. EU standartas leidžia dirbti FM 4W galingumu bei AM 1W galingumu. EC leidžia tik FM 4W.
PL stadarte dažnių diapozonas yra pastumtas per -5 kHz ir pirmojo kanalo centrinis dažnis yra 26,960 MHz, paskutiniojo - 27,400 MHz. Leidžia dirbti 4W galia tiek FM ir AM.
(Informacijos šaltinis www.cbforumas.lt)


Klauskite mūsų Klauskite mūsų

Neišsirenkate prekės?
Reikia pagalbos ar patarimo?
KLAUSKITE MŪSŲ!

Siųsti
Vartotojo Prisijungimas X
Prisijungti Pamiršote slaptažodį? Registruotis